Naujos žaislų istorijos

Naujos žaislų istorijos

toys-ap-photo-stephan-savoia

Įdomus faktas: JAV gyvena 3% pasaulio vaikų, bet „žaidžia“ su 40% viso pasaulio žaislų. Net sunku įsivaizduoti, kiek žaislų turi amerikoniukai jei jau mūsų vaikų kambariai dažnai atrodo kaip niekad nenuvystančios kalėdinės eglutės.

Kai toks didelis pasirinkimas (tiek namuose, tiek parduotuvėse) visko labai reikia, bet atsibosta po poros dienų.

Jei ateina kokia mada (Ninjago, Beibleidai, net nežinau kas pas vaikus dabar „ant bangos“), tai kaimynai ir klasiokai palaiko įtampą mėnesiui, maks dviem. O kur lego, barbės, princesių nameliai, meškius ir ciucikas? Tupi kamputy ir nieko neveikia dienų dienom.

Kai maniškiai buvo maži (ir jiems reikėdavo vis naujų žaislų) daug žaislų keliaudavo į sandėliuką mėnesiui kitam „pailsėti“. Kai grįždavo – buvo naujai mylimi. Kita „pamaina“ eidvo pailsėti. Vaikai nelabai pastebėdavo, kad trūksta kokių žaislų nes nelabai jie ir rūpėjo. O grįžus – emocijos naujos.

Kai pagalvoji kiek reiktų pinigų vis naujiems žaislams, kiek vietos jie užimtų…

Mes daug ką padarom dėl sekundės vaiko šypsenos (ar kad nerėktų per visą žaislų skyrių), bet kartais galima turėti ir šypseną ir ramią galvą dėl nelabai reikalingų išlaidų.

Štai jums sprendimas.

Laimingų akimirkų,
Aurimas